Kodėl kai kurie apgamai tamsėja, keičia formą ar paviršių? Ką tai reiškia?

Apgamai yra dažni pigmentiniai odos dariniai, kuriuos turi beveik kiekvienas žmogus. Jie gali būti įgimti arba įgyti gyvenimo eigoje, dažniausiai susidaro dėl melanocitų – pigmentą gaminančių ląstelių – kaupimosi tam tikrose odos vietose. Daugeliu atvejų apgamai išlieka stabilūs metų metus ir nesukelia jokių problemų. Tačiau kartais žmonės pastebi, kad apgamas pradeda keistis: tamsėja, keičia formą, paviršių ar net pradeda niežėti ar kraujuoti. Šie pokyčiai dažnai sukelia nerimą, nes gali būti susiję su rimtesnėmis odos būklėmis, įskaitant melanomą – agresyviausią odos vėžio formą. Tačiau ne kiekvienas pakitęs apgamas reiškia pavojų. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kokie pokyčiai yra natūralūs, o kada būtina susirūpinti ir kreiptis į gydytoją.

KODĖL KEIČIASI APGAMŲ SPALVA?

Apgamo spalvos pakitimai gali būti natūralūs fiziologiniai arba įspėjamieji apie galimą patologiją.

Kai kuriais atvejais tamsėjimas yra visiškai normalus. Pavyzdžiui, nėštumo metu ar brendimo laikotarpiu vykstantys hormoniniai pokyčiai gali paskatinti melanino – natūralaus odos pigmento – gamybą, todėl apgamai tampa intensyvesnės spalvos. Panašūs pokyčiai gali vykti ir senstant, kai kurie apgamai gali patamsėti, o kiti net išblukti.

Vis dėlto, staigus, pastebimas ar nelygus apgamo tamsėjimas – tai signalas, į kurį būtina atkreipti dėmesį. Jeigu apgamas tampa daugiaspalvis (pvz., rudų, juodų, pilkų ar net melsvų atspalvių mišinys), atsiranda kontrastingų zonų, tai gali būti melanomos požymis. Šie spalvos pokyčiai rodo galimus ląstelių mutacinius procesus, kai melanocitai dauginasi nevaldomai ir elgiasi neįprastai.

Svarbu stebėti ne tik naujus apgamus, bet ir senus – jei ilgą laiką stabilus apgamas netikėtai pradėjo tamsėti, tai jau pakankama priežastis profilaktiniam dermatologo apsilankymui.

KODĖL APGAMAS KEIČIA FORMĄ?

Dauguma sveikų apgamų yra simetriški – jų forma primena ratą ar ovalą, kraštai būna aiškūs, tvarkingi. Tačiau kartais jų forma pradeda keistis – vienas kraštas išauga, kontūras tampa nelygus, „išplaukęs“, primenantis netolygiai nutapytą dėmę.

Formos pokyčiai gali būti susiję su keliais veiksniais. Vaikystėje ar paauglystėje apgamai gali augti kartu su kūnu, todėl natūralu, jei jų dydis kinta. Tačiau staigus ar netolygus formos pokytis suaugusio žmogaus odoje yra ženklas, kurį būtina stebėti. Dar viena galima priežastis – dirginimas, kai apgamas nuolat trinamas, pažeidžiamas skutantis, spaudžiamas rūbų ar kuprinės diržų. Tokie mechaniniai veiksniai gali sukelti uždegimą, kuris pakeičia odos darinį.

Svarbiausia taisyklė: jei apgamas per trumpą laiką (kelias savaites ar mėnesius) pastebimai išauga, praranda simetriją, atrodo tarsi „išsiplėtęs į šalis“, tai turi būti įvertinta dermatologo.

KODĖL KEIČIASI APGAMO PAVIRŠIUS?

Sveiki apgamai paprastai turi lygų, vientisą paviršių, jie gali būti plokšti arba šiek tiek pakilę virš odos. Kai kuriais atvejais, senstant, apgamai gali tapti šiurkštesni, bet tai vyksta lėtai ir dažnai be kitų požymių.

Tačiau nerimą keliantys paviršiaus pokyčiai pasireiškia greičiau ir yra labiau išreikšti. Pavojingais laikomi atvejai, kai apgamas:

• pradeda šerpetoti ar pleiskanoti – tai gali reikšti odos paviršiaus ląstelių atrofiją ar hiperkeratozę;
• susiformuoja plutelės, žaizdelės ar opelės, kurios sunkiai gyja;
• kraujuoja, net ir neliečiamas – tai gali rodyti uždegimą ar ląstelių degeneraciją;
• staiga tampa grubus, kietas arba labai iškilęs – galimas gerybinis auglys arba navikinis procesas.

Tokie požymiai gali būti displastinių apgamų ar net melanomos pradžios ženklas. Ankstyva diagnozė leidžia laiku užkirsti kelią sunkesnėms pasekmėms.

KADA BŪTINA SUNERIMTI? ABCDE METODAS

Dermatologai visame pasaulyje naudoja ABCDE sistemą, padedančią įvertinti, ar apgamas gali būti pavojingas:

Jei apgamas atitinka bent vieną iš šių kriterijų – rekomenduojama kuo greičiau apsilankyti pas dermatologą arba onkodermatologą.

KĄ REIŠKIA ŠIE POKYČIAI?

Pokyčiai apgamo išvaizdoje nebūtinai reiškia vėžį. Dažnai pasitaiko vadinamieji displastiniai apgamai – tai gerybiniai, bet neįprastos išvaizdos apgamai, kuriems būdingas nelygus paviršius, netaisyklingi kraštai ir margi atspalviai. Tokie dariniai gali egzistuoti metų metus be jokių problemų, tačiau jiems būdinga didesnė rizika pervirsti į melanomą, ypač esant genetiniam polinkiui.

Kita dažna diagnozė – seborėjinė keratozė, kuri dažnai klaidingai palaikoma piktybiniu apgamu. Tai gerybinė, šiurkšti, rudos ar juodos spalvos dėmelė, dažnai atsirandanti su amžiumi.

Pavojingiausias variantas – melanoma, kuri gali prasidėti tiek nuo seniai turėto apgamo, tiek nuo naujai atsiradusio darinio. Melanoma plinta greitai ir dažnai metastazuoja, todėl svarbu neignoruoti jokių apgamo pokyčių.

KADA KREIPTIS Į DERMATOLOGĄ?

Net jeigu apgamas nekinta, rekomenduojama profilaktiškai pasitikrinti odą kartą per metus, ypač jei turite daug apgamų ar šeimos narių sirgusių odos vėžiu. Tačiau nedelsdami kreipkitės, jeigu:

• Apgamas sparčiai keičiasi (per kelias savaites ar mėnesius).
• Atsiranda skausmas, niežulys, kraujavimas.
• Ant odos pasirodo naujas darinys, kuris atrodo kitaip nei kiti.
• Esate šviesios odos, dažnai buvote nudegę saulėje – rizika didesnė.
• Jums daugiau nei 30 metų ir pradėjo formuotis nauji apgamai.

Ankstyva diagnostika, net jei iš pradžių pokyčiai atrodo nežymūs, gali padėti išvengti melanomos arba ją išgydyti ankstyvoje stadijoje.

AR GALIMA NAUDOTI KOSMETIKĄ ANT AR APLINK APGAMUS?

Daugeliui žmonių kyla klausimas, ar galima naudoti veido priežiūros priemones aplink apgamus. Atsakymas priklauso nuo apgamo būklės. Jeigu apgamas yra stabilus, be žaizdelių ar uždegimo, kosmetika paprastai yra saugi, tačiau jos nereikėtų tiesiogiai įtrinti ar šveisti.

Produktai su rūgštimis (pvz., AHA, BHA), retinoidais ar eteriniais aliejais gali sukelti dirginimą, ypač jei apgamas yra iškilus. Taip pat reikėtų vengti šviesinančių priemonių su hidrochinonu ar kitais aktyviais komponentais ant pigmentinių darinių be gydytojo patarimo.

Jei planuojate atlikti šveitimo ar pilingo procedūras, geriausia aplink apgamus palikti nedidelį saugos ratą, kad sumažintumėte galimą sudirginimą ar pigmentacijos pokyčius.

INFORMACINIAI ŠALTINIAI

1. American Academy of Dermatology (AAD)
2. Skin Cancer Foundation
3. Mayo Clinic – Moles and Melanoma
4. Journal of the American Academy of Dermatology
5. National Cancer Institute – Moles and Skin Cancer

# apgamai