Atopinis dermatitas. Pagrindiniai dalykai, kuriuos turi žinoti pacientas
Sergant atopiniu dermatitu,(Atopinis dermatitas ) oda itin niežti ir uždegama, sukelia paraudimą, patinimą, pūslelių susidarymą (mažąsias pūsleles), trūkinėjimą, pluteles ir pleiskanojimą. Šio tipo dermatitas vadinamas egzema. Be to, sausa oda yra labai dažnas beveik visų, sergančių atopiniu dermatitu, nusiskundimas.
Nors atopinis dermatitas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, dažniausiai juo suserga kūdikiai ir maži vaikai. Kartais jis gali išlikti iki pilnametystės arba gali pasireikšti retai. Kai kuriems pacientams būdingas ilgalaikis pasireiškimas su pakilimais ir nuosmukiais. Daugeliu atvejų yra laikotarpių, kai liga yra sunkesnė, vadinama paūmėjimais, po kurių seka laikotarpiai, kai oda pagerėja arba visiškai išvaloma, vadinama remisija. Daugeliui vaikų, sergančių atopiniu dermatitu, liga tampa nuolatine remisija, tačiau jų oda gali išlikti šiek tiek sausa ir lengvai sudirginama.
Atopinį dermatitą(Atopinis dermatitas ) gali sukelti arba pabloginti keli veiksniai, įskaitant žemą oro drėgnumą, sezonines alergijas, atšiaurių muilų ir ploviklių poveikį bei šaltą orą. Aplinkos veiksniai gali suaktyvinti atopinio dermatito simptomus bet kuriuo žmonių, paveldėjusių atopinės ligos polinkį, gyvenime.
Atopinis dermatitas yra labai paplitęs visame pasaulyje. Jis vienodai paveikia vyrus ir moteris ir sudaro 10–20 % visų kreipimųsi į dermatologus (gydytojų, kurie specializuojasi odos ligų priežiūroje ir gydyme). Atopiniu dermatitu dažniausiai suserga kūdikiai ir vaikai, o su amžiumi jo pasireiškimų mažėja. 65 % pacientų simptomai pasireiškia pirmaisiais gyvenimo metais, o 90 % – iki 5 metų amžiaus.
Atopinis dermatitas pasireikšti gali ir 30 metų amžiaus, ir tai dažnai atsiranda po odos poveikio atšiaurioms sąlygoms. Atrodo, kad žmonėms, gyvenantiems miestuose ir mažo drėgnumo klimato sąlygomis, yra didesnė rizika susirgti atopiniu dermatitu. Apie 10% visų kūdikių ir mažų vaikų patiria ligos simptomus.
Maždaug 60% šių kūdikių ir toliau turi vieną ar daugiau atopinio dermatito simptomų net ir sulaukus pilnametystės.
Atopinis dermatitas kokie yra simptomai ir požymiai
Nors simptomai ir požymiai gali skirtis kiekvienam žmogui, dažniausiai pasireiškiantys simptomai yra sausa, niežtinti, raudona oda. Paprastai paveiktos odos sritys apima rankų raukšles, kelių nugarą, riešus, veidą ir kaklą. Niežulys yra svarbus atopinio dermatito veiksnys, nes kasymasis ir trynimas gali pabloginti šiai ligai būdingą odos uždegimą. Atrodo, kad atopiniu dermatitu sergantys žmonės yra jautresni niežuliui ir jaučia poreikį ilgiau kasytis. Jie vysto vadinamąjį „niežėjimo-įbrėžimo“ ciklą. Dėl didelio odos niežėjimo žmogus kasosi, o tai savo ruožtu sustiprina niežulį ir pan. Niežulys yra ypač problema miegant, kai sumažėja sąmoninga įbrėžimų kontrolė, o dėl kitų išorinių dirgiklių nebuvimo niežulys tampa labiau pastebimas.
Ar atopinis dermatitas yra užkrečiamas
Ne. Pats atopinis dermatitas tikrai nėra užkrečiamas ir jo negalima perduoti nuo vieno žmogaus kitam per odą. Paprastai nėra jokios priežasties nerimauti, jei šalia yra asmuo, sergantis net aktyviu atopiniu dermatitu, nebent jie turi aktyvių odos infekcijų.
Kai kurie pacientai, sergantys atopiniu dermatitu, suserga antrinėmis odos infekcijomis, kurias sukelia stafilokokai („staph“), kitos bakterijos, herpeso virusas (peršalimo pūslelinė), rečiau – mielės ir kitos grybelinės infekcijos. Šios infekcijos gali būti užkrečiamos per kontaktą su oda.
Dažni aeroalergenai yra dulkių erkutės, žiedadulkės, pelėsiai ir gyvūnų plaukų ar odos pleiskanos. Šie aeroalergenai, ypač namų dulkių erkė, kai kuriems žmonėms gali pabloginti atopinio dermatito simptomus. Nors kai kurie mokslininkai mano, kad aeroalergenai yra svarbus atopinio dermatito veiksnys, kiti mano, kad jie yra nereikšmingi.
Nėra patikimo testo, kuris nustatytų, ar konkretus aeroalergenas yra sunkinantis veiksnys bet kuriam asmeniui. Jei gydytojas įtaria, kad aeroalergenas prisideda prie paciento simptomų, gydytojas gali rekomenduoti būdus, kaip sumažinti pažeidžiančių medžiagų poveikį. Pavyzdžiui, namų dulkių erkės buvimą galima apriboti apklijuojant čiužinius ir pagalves specialiais dulkėms nepralaidžiais užvalkalais, dažnai plaunant patalynę karštame vandenyje ir nuimant kiliminę dangą. Tačiau visiškai išlaisvinti aplinką nuo aeroalergenų nėra galimybės.
Kokios yra atopinio dermatito priežastys ir rizikos veiksniai
Atopinio dermatito priežastis nežinoma, tačiau atrodo, kad liga atsiranda dėl genetinių (paveldimų) ir aplinkos veiksnių derinio. Atrodo, kad yra pagrindinis padidėjęs odos jautrumas ir padidėjęs polinkis į niežulį. Įrodymai rodo, kad ši liga yra susijusi su kitais vadinamaisiais atopiniais sutrikimais, tokiais kaip šienligė (sezoninė alergija) ir astma, kuriomis taip pat serga daugelis atopiniu dermatitu sergančių žmonių. Kai kurie rizikos veiksniai yra šie:
- Šienligė ir astma; daugeliui vaikų, kuriems pasireiškė atopinio dermatito simptomai, išsivysto šienligė arba astma.
- Baltymo, filagrino, stoka; daugelio pacientų odoje yra sumažėjęs baltymo, vadinamo filagrinu, kiekis, o šis baltymas yra svarbus palaikant normalią odos hidrataciją.
- Silpna imuninė sistema; Dėl to tokie pacientai linkę susirgti grybelinėmis pėdų ligomis ir odos stafilokokinėmis infekcijomis, taip pat gali būti herpès simplex lūpų infekcijos (eczema herpeticum) dideliuose odos plotuose.
- Stresas; nors emociniai veiksniai ir stresas kartais gali pabloginti būklę, tačiau jie nėra pagrindinė atopinio dermatito priežastis.
Dirginančios medžiagos yra medžiagos, kurios tiesiogiai pažeidžia odą, o pakankamai ilgai naudojamos pakankamai didelėmis koncentracijomis sukelia odos uždegimą. Tai yra :
- Muilas, plovikliai (ir net vanduo gali sukelti uždegimą)
- Kai kurie kvepalai ir kosmetika
- Dulkės ar smėlis
- Cigarečių dūmai (gali sudirginti akių vokus)
- Vilna arba sintetinis pluoštas
- Tokios medžiagos kaip chloras, mineralinė alyva arba tirpikliai
- Dulkių erkutės
- Gyvūnų kailis arba pleiskanos
- Gėlės ir žiedadulkės
Kokios maisto alergijos sukelia atopinį dermatitą
Alergenai – tai medžiagos iš maisto produktų, augalų ar gyvūnų, kurios sukelia per didelę imuninės sistemos reakciją ir sukelia uždegimą (šiuo atveju – odą). Maisto alergijos svarba sergant atopiniu dermatitu yra prieštaringa. Nors ne visi mokslininkai sutinka, dauguma ekspertų mano, kad kūdikio maitinimas krūtimi mažiausiai keturis mėnesius gali turėti apsauginį poveikį vaikui.
Jei įtariama alergija maistui, gali būti naudinga atidžiai vesti dienoraštį apie viską, ką pacientas valgo, pažymint visas reakcijas. Maisto alergeną nustatyti gali būti sunku ir prireikti alergologo priežiūros, jei pacientas yra veikiamas ir kitų alergenų. Vienas iš naudingų būdų ištirti alergijos maistui galimybę yra pašalinti įtariamą maistą ir, pastebėjus pagerėjimą, vėl įtraukti jį į racioną kruopščiai kontroliuojamomis sąlygomis. Paprastai kiekvienam maisto produktui pakanka dviejų savaičių bandymo. Jei tiriamas maistas po dviejų savaičių nesukelia jokių simptomų, vėliau tokiu pat būdu galima tirti kitą maistą. Taip pat, jei po dviejų savaičių maisto produktų pašalinimas nepagerėja, kiti maisto produktai gali būti pašalinami savo ruožtu.
Atopiniu dermatitu sergančio žmogaus mitybos keitimas ne visada gali palengvinti simptomus. Tačiau pakeitimas gali būti naudingas, kai paciento ligos istorija ir specifiniai simptomai aiškiai rodo alergiją maistui. Pacientas ir jo šeima bei gydytojas turi nuspręsti, ar mitybos apribojimai nusveria pačios ligos poveikį. Pacientams ir jų šeimoms dažnai emociškai ir finansiškai sunku laikytis ribotų dietų. Dietos su daugybe apribojimų taip pat gali prisidėti prie vaikų mitybos problemų, jei jos nėra tinkamai stebimos.
Kokios yra namų priemonės atopinio dermatito gydymui
Gydymas apima partnerystę tarp gydytojo ir paciento bei šeimos narių. Gydytojas pasiūlys gydymo planą, atsižvelgdamas į paciento amžių, simptomus ir bendrą sveikatos būklę. Pacientas ir šeimos nariai atlieka svarbų vaidmenį sėkmingam gydymo planui, atidžiai laikydamiesi gydytojo nurodymų. Dauguma pacientų gali būti sėkmingai gydomi tinkamai prižiūrint odą ir keičiant gyvenimo būdą, todėl jiems nereikia intensyvesnio gydymo.
Odos priežiūra. Svarbiausia yra paprastas ir pagrindinis režimas. Labai svarbu likti su vienu rekomenduojamu muilu ir vienu drėkinamuoju kremu. Naudojant kelis muilus, losjonus, kvapiąsias medžiagas ir produktų mišinius, gali kilti papildomų problemų ir įjautrinti odą.
Gyvenimo būdo pokyčiai. Odos gijimas ir jos sveikata yra itin svarbi tiek siekiant užkirsti kelią tolesniam pažeidimui, tiek gerinant paciento gyvenimo kokybę. Kasdienės odos priežiūros rutinos kūrimas ir laikymasis yra labai svarbus norint išvengti pasikartojančių simptomų epizodų. Svarbiausias veiksnys yra tinkamas maudymas ir emoliento užtepimas ant drėgnos odos nedžiovinant rankšluosčiu. Paprastai veiksmingas minkštiklis yra pakankamai standus tepalas arba kremas. Žmonės, sergantys atopiniu dermatitu, turėtų vengti karštų vonių ir dušų. Gydytojas gali rekomenduoti ribotai naudoti švelnų muilą arba ne muilinį valiklį, nes muilas gali išsausinti odą. Avižinių dribsnių vonios dažnai yra naudingos. Paraudusias, sudirgusias vietas galima gydyti 1% hidrokortizono kremu (du-tris kartus per dieną), kurio galima įsigyti daugumoje vaistinių ir jam nereikia gydytojo recepto.
Baigę maudytis, nedelsdami patepkite minkštikliu, nedžiovindami rankšluosčiu. Tai atkuria odos drėgmę ir stabdo vandens išgaravimą, pagreitina gijimo greitį ir sukuria barjerą nuo tolesnio išsausėjimo ir sudirginimo. Losjonai paprastai nerekomenduojami, nes juose yra daug vandens ar alkoholio ir jie greitai išgaruoja. Kremai ir tepalai geriau gydo odą. Deguto preparatai gali būti labai naudingi gydant labai sausas, kerpiškas vietas. Kad ir koks preparatas būtų pasirinktas, jame turi būti kuo mažiau kvapiųjų medžiagų ir cheminių medžiagų.
Kitas odos apsaugos ir atkūrimo veiksnys yra imtis priemonių, kad būtų išvengta pasikartojančių odos infekcijų. Nors gali būti neįmanoma visiškai išvengti infekcijų, infekcijos pasekmės gali būti sumažintos, jei jos bus nustatytos ir pradėtos gydyti anksti. Pacientai ir jų šeimos nariai turėtų išmokti atpažinti odos infekcijų požymius, įskaitant mažytes pustules (pūlingus guzelius) ant rankų ir kojų, išsiliejusių vietų atsiradimą arba pluteles geltonas pūsleles. Jei atsiranda odos infekcijos simptomų, reikia kuo greičiau kreiptis į gydytoją, kad būtų pradėtas gydymas.
Atopinio dermatito gydymas kūdikiams ir vaikams
Maudykite drungname vandenyje. Iš karto po vonios užtepkite emoliento. Vaiko nagus laikykite trumpus. Rinkdamiesi drabužius rinkitės minkštus medvilninius audinius. Apsvarstykite galimybę naudoti antihistamininius vaistus, kad sumažintumėte įbrėžimus naktį. Laikykite vaiką vėsioje vietoje; apsvarstykite drėkintuvą. Išmokite atpažinti odos infekcijas ir nedelsdami kreipkitės į gydymą. Stenkitės atitraukti vaiko dėmesį veikla, kad jis nesidrasytų.
Kokia yra atopinio dermatito prognozė
Nors atopinio dermatito simptomai gali būti labai sunkūs ir nepatogūs, ligą galima sėkmingai valdyti. Žmonės, sergantys atopiniu dermatitu, taip pat jų šeimos gali gyventi sveiką, normalų gyvenimą.
https://eubos.lt/collections/sausa-oda/products/eubos-kuno-losjonas-su-10-slapalo-200-ml
https://eubos.lt/collections/ranku-ir-koju-prieziura/products/atkuriamasis-ranku-kremas-jautriai-odai-75-ml
https://www.medicinenet.com/atopic_dermatitis/article.htm