diabetas - 2025 m. gegužė 14 d.

Diabetinė pėda: kaip išvengti rimtų komplikacijų?

Diabetinė pėda – tai viena rimčiausių, pavojingiausių ir dažniausių ilgalaikių cukrinio diabeto komplikacijų. Ši būklė nėra tik pavienė problema – tai viso organizmo ligos padarinys, kuris reikalauja dėmesio kasdien. Pasaulio sveikatos organizacijos (WHO) duomenimis, net 1 iš 4 žmonių, sergančių diabetu, gyvenimo eigoje patiria pėdų opas. Daugiau nei pusė jų gali sukelti sunkias infekcijas, o kiekviena penkta gali baigtis galūnės amputacija. Tačiau šios skaudžios pasekmės nėra neišvengiamos – laiku atpažinus rizikas ir taikant tinkamą profilaktiką, diabetinė pėda gali būti veiksmingai valdoma, o komplikacijų – išvengta.

KAS YRA DIABETINĖ PĖDA?

Diabetinė pėda – tai kompleksinė būklė, atsirandanti dėl ilgalaikio padidėjusio gliukozės kiekio kraujyje, kuris pažeidžia nervų sistemą (diabetinė neuropatija) ir kraujotaką (išemija). Šie pažeidimai mažina pėdos odos ir audinių atsparumą, lėtina gijimą ir slopina natūralius apsaugos mechanizmus. Dėl to net smulkios traumos – pavyzdžiui, nutrinta vieta nuo bato gali tapti infekcijos židiniu.

Diabetinė neuropatija lemia, kad žmogus nebejaučia skausmo, karščio ar spaudimo, todėl gali nepastebėti sužeidimų ar nudegimų. Tuo tarpu pažeistos kraujagyslės aprūpina pėdų audinius nepakankamu kiekiu kraujo – tai apsunkina žaizdų gijimą ir sudaro palankias sąlygas bakterijoms daugintis. Diabetinė pėda – tai ne tik medicininė, bet ir socialinė problema, nes komplikacijos gali lemti ilgalaikę negalią, prarastą savarankiškumą ir dideles gydymo išlaidas.

PAVOJŲ ŽENKLAI: KADA SUNERIMTI?

Viena pagrindinių problemų – diabetinė pėda ilgai gali nesukelti jokių aiškių simptomų. Dėl jutimo praradimo pacientas nejaučia diskomforto, todėl pirmieji požymiai dažnai pastebimi per vėlai.

Įspėjamieji ženklai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį:

Tirpimas ar dilgčiojimas – tai vienas pirmųjų nervinių pažeidimų simptomų, rodančių besivystančią neuropatiją.
Skausmo ar temperatūros nejautrumas – žmogus gali net nepastebėti, kad įsipjovė, nudegė ar nutrynė koją.
Odos pokyčiai – paraudimai, patinimai, mėlynavimas, sausumas ar pleiskanojimas gali rodyti uždegimą ar kraujotakos sutrikimus.
Žaizdos ar įtrūkimai – ypač pavojingos ilgai negyjančios opos, kurios gali greitai komplikuotis į infekciją.
Nemalonus kvapas, pūliavimas – tai signalai, kad žaizdoje prasidėjo infekcija, o bakterijos jau pažeidė giluminius audinius.

Pastebėjus bet kurį iš šių požymių, reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją – net ir nedidelė žaizdelė gali virsti amputacija, jei jos nepastebėsite laiku.

PĖDŲ PRIEŽIŪROS PAGRINDAI

Tinkama kasdienė pėdų priežiūra yra vienas veiksmingiausių būdų užkirsti kelią diabetinės pėdos komplikacijoms. Ji apima ne tik higieną, bet ir savistabą, profilaktiką bei tinkamos avalynės dėvėjimą.

Kasdienė apžiūra

Kiekvieną vakarą reikia apžiūrėti abi pėdas – ypač tarpupirščius, kulnus, padus, aplink nagus. Jeigu sunku pasilenkti, galima naudoti veidrodį ar paprašyti artimo žmogaus pagalbos. Svarbu ieškoti:

paraudimų, pūslių, įpjovimų
įtrūkimų ar įbrėžimų
deformacijų ar spaudimo žymių nuo avalynės

Higiena

Plauti pėdas kiekvieną dieną šiltu, bet ne karštu vandeniu.
Naudoti švelnų, neparfumuotą muilą, kad nepažeistų odos mikrofloros.
Kruopščiai nusausinti odą, ypač tarpupirščius – drėgmė skatina grybelines infekcijas.
Drėkinti odą specialiais kremais, bet niekada netepti tarpupirščių.

Nagų ir nuospaudų priežiūra

Nagai turi būti kerpami tiesiai, vengiant kampų užapvalinimo.
Jokiu būdu nenaudoti peilių ar aštrių daiktų nuospaudoms šalinti.
Esant nuospaudoms ar įaugusiems nagams – kreiptis į gydytoją ar podologą.

Avalynė

Avalynė turi būti patogi, ne per ankšta, pagaminta iš natūralių medžiagų, neturėti kietų siūlių ar vidinių detalių.
Net namuose nerekomenduojama vaikščioti basomis – net ir ant kilimų ar grindų galima susižaloti.
Esant pėdos deformacijoms – rekomenduojama speciali ortopedinė avalynė ar vidpadžiai, kurie tolygiai paskirsto spaudimą.

KADA KREIPTIS Į GYDYTOJĄ?

Nors profilaktika yra itin svarbi, kai kurios situacijos reikalauja nedelstinos gydytojo apžiūros:

Žaizdos, kurios negyja ilgiau nei 2–3 dienas.
Bet koks pūliavimas, patinimas ar paraudimas, rodantis infekciją.
Pakitusi odos spalva – tai gali būti pirmasis nekrozės ar gangrenos požymis.
Stiprus kojų šaltumas, pulso nebuvimas ant pėdos rodo sunkius kraujotakos sutrikimus.

Net jei žaizda atrodo maža – diabetikams ji gali progresuoti itin greitai. Todėl gydytojo konsultacija – ne atsarginis, bet būtinas veiksmas.

KOMPLIKACIJOS, KURIŲ GALIMA IŠVENGTI

Jeigu diabetinė pėda nėra tinkamai prižiūrima, ji gali sukelti labai rimtų pasekmių:

Infekcijos – pėdų žaizdos greitai infekuojasi, dažnai prireikia hospitalizacijos.
Kaulų pažeidimai (osteomielitas) – bakterijos gali patekti į kaulą ir sukelti ilgalaikį uždegimą.
Gangrena – nekrozė dėl sutrikusios kraujotakos, kurios gydymas dažniausiai yra amputacija.
Galūnės amputacija – dažnai būtina, kai infekcija apima didelę dalį audinių.

Tačiau net 80% šių atvejų galima išvengti, jei diabetikas reguliariai tikrins pėdas, laikysis higienos ir neignoruos įspėjamųjų ženklų.

PATARIMAI KASDIENAI

Niekada nevaikščiokite basomis – nei namuose, nei lauke.
Venkite naudoti šildytuvus ar šildančias kojines – jutimo praradimas gali sukelti nudegimus.
Dėvėkite švelnias, besiūles kojines – geriausia iš natūralių medžiagų (pvz., medvilnės).
Laikykitės sveikos mitybos ir reguliuokite gliukozės kiekį kraujyje – tai esminė prevencijos priemonė.
Bent kartą per metus apsilankykite pas gydytoją, specializuotą pėdų priežiūroje – net jei atrodo, kad viskas gerai.